Glutationas: nauda, poveikis, vartojimas ir funkcijos

Kas yra glutationas?

Glutationas (angl. glutathione, GSH) – tai natūraliai organizme gaminamas mažos molekulinės masės tripeptidas, sudarytas iš trijų aminorūgščių: glutamato, cisteino, glicino.

Jis laikomas vienu svarbiausių organizmo antioksidantų, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, dalyvauja natūraliuose detoksikacijos procesuose, imuninės sistemos veikloje bei energijos apykaitoje. [1]

Redukuotas glutationas (GSH) turi reaktyvią tiolio grupę (-SH), todėl gali veikti kaip elektronų donoras. Be to, GSH yra glutationo peroksidazių substratas, dalyvaujantis redukuojant vandenilio peroksidą ir lipidų peroksidus bei apsaugant ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų. [9]

Kalbant apie glutationą, neišvengiamai minimas ir oksidacinis stresas, todėl trumpai susipažinkime, kas tai yra.

Kas yra oksidacinis stresas?

Intensyvus gyvenimo tempas, UV spinduliai, aplinkos tarša, ilgalaikis psichologinis stresas, miego ir poilsio trūkumas bei didelis fizinis krūvis gali būti siejami su padidėjusiu oksidaciniu stresu.

Oksidacinis stresas – tai būsena, kai sutrinka pusiausvyra tarp reaktyviųjų deguonies formų (ROS) susidarymo ir organizmo antioksidacinės apsaugos. [8]

Oksidacijos ir redukcijos reakcijos organizme vyksta nuolat ir yra būtinos energijos gamybai, ląstelių signalų perdavimui bei imuniniam atsakui. Nedidelis reaktyviųjų deguonies formų kiekis taip pat atlieka svarbias fiziologines funkcijas. Problema atsiranda tuomet, kai jų susidaro per daug, o organizmo antioksidacinė sistema nebepajėgia palaikyti pusiausvyros.

Dalis reaktyviųjų deguonies formų yra laisvieji radikalai – labai reaktyvios dalelės, turinčios vieną ar daugiau neporinių elektronų. Kai jų susidaro per daug, gali būti pažeidžiami ląstelių membranų lipidai, baltymai, DNR ir kitos ląstelės struktūros, taip pat gali sutrikti mitochondrijų funkcija. Ilgalaikis oksidacinis stresas siejamas su senėjimo procesais ir įvairių lėtinių ligų vystymusi.

Antioksidantai gali veikti kaip elektronų donorai – perduodami elektroną laisviesiems radikalams, jie padeda juos stabilizuoti ir taip apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų.

Kodėl glutationas vadinamas vienu svarbiausių organizmo antioksidantų?

Kovai su oksidaciniu stresu žmogaus organizmas turi sudėtingą antioksidacinės apsaugos sistemą, kurią sudaro įvairios medžiagos ir fermentai, tarp jų – superoksido dismutazė, katalazė ir glutationo peroksidazė.

Vieną iš svarbių vietų šioje sistemoje užima glutationas. Jis dalyvauja palaikant ląstelių oksidacijos ir redukcijos pusiausvyrą bei apsaugant jas nuo oksidacinės pažaidos.

Glutationo svarba neapsiriboja jo paties antioksidaciniu poveikiu. Organizmo antioksidantai veikia kaip tarpusavyje susijusi sistema – vieni padeda palaikyti kitų antioksidacinį aktyvumą. Glutationas dalyvauja regeneruojant antioksidantus, tokius kaip vitaminai C ir E. Taip antioksidantai gali būti pakartotinai panaudojami apsaugant ląsteles nuo oksidacinio streso. Ši tarpusavio sąveika yra svarbi sklandžiai organizmo antioksidacinės sistemos veiklai. [2]

Kai antioksidacinės apsaugos pajėgumas tampa nepakankamas, gali sutrikti ląstelių pusiausvyra ir jų veikla. Šios pusiausvyros palaikymas svarbus normaliai mitochondrijų funkcijai, energijos apykaitai, imuninei sistemai ir kitoms organizmo funkcijoms.

Tyrimai rodo, kad senstant glutationo kiekis organizme gali mažėti, nors tam įtakos turi ne tik amžius, bet ir sveikatos būklė, mityba bei kiti gyvenimo būdo veiksniai. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama būdams palaikyti jo kiekį – subalansuotai mitybai, sveikam gyvenimo būdui ir, esant poreikiui, maisto papildams.

Kokia glutationo nauda ir kokios jo funkcijos organizme?

Mokslinėje literatūroje glutationas nagrinėjamas dėl jo vaidmens antioksidacinėje apsaugoje, natūraliuose detoksikacijos procesuose, imuninės sistemos veikloje, mitochondrijų funkcijoje ir kituose procesuose. [5]

Pagrindinės glutationo funkcijos organizme:

Dalyvauja antioksidacinėje apsaugoje. Padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Dalyvauja natūraliuose detoksikacijos procesuose. Ypač svarbus kepenyse vykstantiems medžiagų apykaitos ir detoksikacijos procesams.
Svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Padeda palaikyti oksidacijos ir redukcijos pusiausvyrą imuninėse ląstelėse.
Svarbus mitochondrijų funkcijai. Padeda apsaugoti mitochondrijas nuo oksidacinio streso ir yra susijęs su normalia ląstelių energijos apykaita.
Sąveikauja su kitais antioksidantais. Regeneruoja kitus antioksidantus, tokius kaip vitaminai C ir E.

Antioksidacinė apsauga

Glutationas – vienas svarbiausių natūralių organizmo antioksidantų, kurio yra beveik visose ląstelėse. Jis atlieka svarbų vaidmenį palaikant oksidacijos ir redukcijos pusiausvyrą bei apsaugant ląsteles nuo oksidacinio streso. Glutationas taip pat dalyvauja antioksidacinėje sistemoje, padėdamas palaikyti kitų antioksidantų veiklą. [3]

Viena svarbiausių glutationo funkcijų – dalyvauti apsaugant ląsteles nuo oksidacinio streso.

Natūralūs detoksikacijos procesai

Didelė glutationo koncentracija randama kepenyse – viename pagrindinių organų, kuriuose vyksta medžiagų apykaitos ir detoksikacijos procesai. Čia glutationas veikia kartu su fermentais ir dalyvauja apdorojant įvairius organizme susidarančius ar į jį patenkančius junginius.

Vienas svarbiausių mechanizmų – glutationo dalyvavimas II fazės biotransformacijos reakcijose. Fermentai, vadinami glutationo S-transferazėmis (GST), katalizuoja glutationo prijungimą prie reaktyvių junginių. Šis procesas vadinamas konjugacija ir gali padėti paversti juos lengviau organizmo pašalinamomis formomis. [10]

Nors kepenys yra viena pagrindinių šių procesų vietų, glutationas taip pat atlieka svarbias funkcijas inkstuose ir virškinamajame trakte. [5]

Imuninės sistemos funkcija

Glutationas svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Jis padeda palaikyti oksidacijos ir redukcijos pusiausvyrą imuninėse ląstelėse, kuri svarbi normaliai jų funkcijai.

T limfocitai: glutationo kiekis ląstelėse yra susijęs su T limfocitų funkcija. Tinkama redokso pusiausvyra svarbi jų aktyvacijai, proliferacijai ir normaliam imuniniam atsakui.

Natūraliosios žudikės (NK ląstelės): NK ląstelės yra įgimtosios imuninės sistemos dalis, padedanti atpažinti ir pašalinti pakitusias ar infekuotas ląsteles. Jos atlieka svarbų vaidmenį ankstyvajame imuniniame atsake ir imuninėje priežiūroje. Klinikiniuose Setria® glutationo tyrimuose buvo vertinamas ne tik glutationo kiekis organizme, bet ir imuninės sistemos rodikliai, įskaitant NK ląstelių aktyvumą. Tyrimų rezultatai rodo teigiamą sąsają tarp glutationo kiekio palaikymo ir imuninės sistemos funkcijos rodiklių. [1]

Energijos apykaita ir mitochondrijų funkcija

Mitochondrijos dažnai vadinamos ląstelių „jėgainėmis“, nes jose gaminama didžioji dalis ląstelėms reikalingos energijos ATP pavidalu. Sveikos mitochondrijos svarbios žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Kai žmogus yra stresinės būsenos mitochondrijos veikia kitu – išlikimo mechanizmu ir visa jų veikla nukreipta kovai su stresoriais, dėl ko pasigamina daug laisvųjų radikalų. Jei stresas nėra per ilgai užsitęsęs, mitochondrijos greitai atsistato, tačiau jei stresas užsitęsia mėnesiais ar metais, tai išsekina energetinius resursus ir žmogus gali jausti lėtinį nuovargį. Mitochondrijų funkciją gali ženkliai pagerinti antioksidantų vartojimas. [12]

Glutationas yra svarbi mitochondrijų antioksidacinės apsaugos dalis. Sumažėjęs glutationo kiekis mitochondrijose siejamas su didesniu oksidaciniu stresu ir mitochondrijų funkcijos sutrikimais. [3]

Tai viena iš priežasčių, kodėl glutationo ir mitochondrijų funkcijos tyrimai glaudžiai susiję su senėjimo biologijos ir sveiko senėjimo tyrimais.

Kvėpavimo sistema

Plaučiai nuolat kontaktuoja su išorine aplinka – su kiekvienu įkvėpimu kvėpavimo takus pasiekia deguonis, ore esančios dalelės, teršalai ir kiti aplinkos veiksniai. Dėl šios nuolatinės sąveikos antioksidacinė apsauga yra ypač svarbi palaikant oksidacinę pusiausvyrą kvėpavimo sistemoje.

Glutationas yra svarbi plaučių antioksidacinės apsaugos sistemos dalis. Jo randama kvėpavimo takų epitelį dengiančiame skystyje, kur jis dalyvauja antioksidacinėje apsaugoje ir padeda palaikyti oksidacijos bei redukcijos pusiausvyrą. [9]

Odos sveikata

Pastaraisiais metais dermatologijoje glutationui skiriama vis daugiau dėmesio dėl jo antioksidacinių savybių ir galimo vaidmens odos pigmentacijos, senėjimo bei uždegiminiuose procesuose. [3, 5]

Oda nuolat susiduria su UV spinduliais, oro tarša ir kitais aplinkos veiksniais, galinčiais didinti oksidacinį stresą. Oksidaciniai procesai odoje tiriami dėl jų sąsajų su ląstelių pažaida, kolageno struktūros pokyčiais, odos senėjimu ir pigmentacija.

Uždegiminiai procesai

Nustatyta, kad glutationo koncentracija raginiame odos sluoksnyje pacientams, sergantiems akne, buvo reikšmingai mažesnė nei sveikų asmenų odoje. Glutationas padeda mažinti oksidacinį stresą neutralizuodamas laisvuosius radikalus. Taip pat jis dalyvauja uždegiminių procesų reguliavime, įskaitant prouždegiminių citokinų gamybą, bei palaiko imuninės sistemos funkciją. [5]

Pigmentacija

Glutationas gali slopinti tirozinazės – pagrindinio melanino sintezėje dalyvaujančio fermento – aktyvumą ir keisti melanogenezės kryptį, skatindamas šviesesnio feomelanino susidarymą vietoje tamsesnio eumelanino. Dėl antioksidacinių savybių glutationas taip pat padeda apsaugoti melanocitus nuo oksidacinio streso sukeliamų pažeidimų. [11]

Odos senėjimo procesai

Glutationas, neutralizuodamas reaktyviąsias deguonies formas ir mažindamas oksidacinį stresą, gali padėti apsaugoti odos struktūrinius baltymus – kolageną ir elastiną – nuo oksidacinio pažeidimo ir su juo susijusio irimo. [3]

Virškinimo sistema

Virškinimo sistemos audiniai nuolat sąveikauja su su maistu patenkančiomis medžiagomis – maistinėmis medžiagomis, natūraliais junginiais ir tam tikrais aplinkos veiksniais. Virškinimo sistemos gleivinė virškinimo ir maistinių medžiagų įsisavinimo metu tiesiogiai kontaktuoja su šiomis medžiagomis.

Virškinimo sistemai jas apdorojant, žarnyno traktą dengiančios ląstelės išlieka metaboliškai aktyvios, o vykstant natūraliems medžiagų apykaitos procesams susidaro laisvieji radikalai.

Antioksidacinės sistemos padeda virškinimo sistemos audiniams palaikyti pusiausvyrą esant oksidaciniam krūviui, susijusiam su virškinimu ir maistinių medžiagų apykaita. Glutationas padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaikyti ląstelių oksidacinę pusiausvyrą, virškinimo sistemos audiniams atliekant įprastas funkcijas. [13]

Kodėl glutationo kiekis organizme gali mažėti?

Organizmas glutationą gamina pats, tačiau jo kiekis nėra pastovus. Jį lemia pusiausvyra tarp glutationo gamybos, sunaudojimo ir regeneracijos.

Veiksniai, lemiantys mažėjantį glutationo kiekį organizme:

Amžius. Tyrimuose pastebima, kad senstant glutationo kiekis organizme gali mažėti.
Stresas ir miego trūkumas. Ilgalaikis stresas ir nepakankamas miegas gali būti susiję su padidėjusiu oksidaciniu stresu ir didesniu antioksidacinės sistemos poreikiu.
Aplinkos tarša. Aplinkos tarša ir cheminių medžiagų poveikis gali didinti oksidacinį stresą ir glutationo sunaudojimą.
Didelis fizinis krūvis. Intensyvaus fizinio krūvio metu gali padidėti reaktyviųjų deguonies formų susidarymas ir antioksidacinės apsaugos poreikis.
Rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir nevisavertė mityba. Šie veiksniai gali būti susiję su didesniu oksidaciniu stresu ir glutationo apykaitos pokyčiais.
Antsvoris. Didesnis riebalinio audinio kiekis gali būti susijęs su oksidaciniu stresu ir pakitusia glutationo apykaita.
Sveikatos sutrikimai. Pakitęs glutationo kiekis ir padidėjęs oksidacinis stresas nustatomi sergant įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis ligomis. Sumažėjęs glutationo kiekis gali būti tiek ligos procesų pasekmė, tiek su jų eiga susijęs veiksnys. [2, 3]

Ar glutationo gauname su maistu?

Glutationo natūraliai yra maiste – jo aptinkama tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktuose. Tyrimuose nustatyta, kad glutationo kiekis skirtinguose maisto produktuose gali labai skirtis.

Tarp augalinių produktų, kuriuose randama daugiau glutationo, minimi šparagai, avokadai, špinatai, žaliosios pupelės, agurkai ir kai kurie vaisiai.

Glutationo taip pat yra šviežioje mėsoje, o pieno produktuose, grūduose ir duonoje jo paprastai nustatoma mažiau.

Glutationo kiekis maiste priklauso ne tik nuo paties produkto, bet ir nuo jo šviežumo, laikymo, apdorojimo bei paruošimo būdo. Šaldytuose produktuose glutationo kiekis gali išlikti panašus kaip šviežiuose, tačiau kai kurie perdirbimo ir konservavimo būdai gali reikšmingai sumažinti jo kiekį.

Lentelė adaptuota pagal Minich D.M., Brown B.I. (2019). A Review of Dietary (Phyto)Nutrients for Glutathione Support. Nutrients, 11(9)

Vis dėlto su maistu gaunamas glutationas yra tik viena bendros glutationo sistemos dalis. Organizmas glutationą gamina ir pats iš trijų aminorūgščių – glutamato, cisteino ir glicino. Vienu svarbiausių glutationo sintezę ribojančių veiksnių laikomas cisteino prieinamumas.

Todėl svarbu ne tik tai, kiek glutationo gauname su maistu, bet ir visavertė mityba, aprūpinanti organizmą jo gamybai reikalingomis aminorūgštimis ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Glutationo sistemos veiklai svarbūs pakankamas baltymų kiekis, sieros turinčios aminorūgštys, glicinas, selenas bei vitaminai C, E ir kai kurie B grupės vitaminai. Glutationo ir antioksidacinės sistemos veiklą taip pat gali palaikyti kryžmažiedėse daržovėse esančios medžiagos, polifenoliai, alfa lipoinė rūgštis ir omega-3 riebalų rūgštys. [5]

Taigi glutationo kiekis organizme priklauso ne vien nuo to, kiek jo gauname su maistu. Svarbus ir organizmo gebėjimas glutationą pasigaminti bei regeneruoti, tam reikalingų maistinių medžiagų prieinamumas ir bendra mitybos kokybė. Esant poreikiui, glutationo kiekį organizme taip pat galima papildyti vartojant glutationo maisto papildus.

Ar organizmas pasisavina glutationą iš maisto papildų?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų apie glutationą.

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad geriamasis glutationas žmogaus organizme pasisavinamas labai menkai, nes virškinamajame trakte tripeptidas gali būti suskaidytas į atskiras aminorūgštis.

Pavyzdžiui, 1992 m. tyrime septyniems sveikiems žmonėms vieną kartą buvo duota 3 g glutationo ir vertinti jo koncentracijos pokyčiai plazmoje. Autoriai padarė išvadą, kad sisteminis prieinamumas yra menkas. Tačiau šis tyrimas buvo kritikuojamas dėl mažos imties, vienkartinės dozės ir dėl to, kad glutationas greitai pasiskirsto audiniuose, todėl vien plazmos koncentracija gali nevisiškai atspindėti jo pasisavinimą. Vėlesni ilgesnės trukmės klinikiniai tyrimai pateikė kitokių rezultatų.

Klinikinis tyrimas įrodė, kad Setria® glutationas didina glutationo atsargas organizme.

Vienas svarbiausių geriamojo glutationo tyrimų – 6 mėnesių klinikinis tyrimas.

2015 m. European Journal of Nutrition paskelbtame John P. Richie Jr. ir kt. randomizuotame, dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame klinikiniame tyrime buvo vertinamas ilgalaikis geriamojo glutationo vartojimas.

Tyrime dalyvavo 54 sveiki nerūkantys suaugusieji. Jie šešis mėnesius vartojo 250 mg glutationo per dieną, 1000 mg glutationo per dieną arba placebą.

Glutationo kiekis buvo vertinamas ne vien plazmoje. Jis matuotas kraujyje, eritrocituose, plazmoje, limfocituose ir burnos gleivinės ląstelėse.

Po šešių mėnesių 1000 mg per dieną grupėje vidutinis glutationo kiekis eritrocituose, plazmoje ir limfocituose, palyginti su pradinėmis reikšmėmis, padidėjo maždaug 30–35 %, o burnos gleivinės ląstelėse – 260 %.

250 mg per dieną grupėje po šešių mėnesių glutationo kiekis kraujyje padidėjo 17 %, o eritrocituose – 29 %.

Autoriai taip pat vertino oksiduoto ir redukuoto glutationo santykį. Po šešių mėnesių abiejose glutationą vartojusiose grupėse šis santykis sumažėjo, todėl buvo prieita prie išvados, kad tai rodo sumažėjusį oksidacinį stresą.

Tyrime vertinti ir kai kurie imuninės sistemos rodikliai. 1000 mg glutationo per dieną grupėje po trijų mėnesių NK ląstelių citotoksiškumas buvo daugiau nei du kartus didesnis, palyginti su pradine reikšme, ir reikšmingai skyrėsi nuo placebo grupės.

Taip pat nustatyta, kad papildomas ilgalaikis geriamojo glutationo vartojimas neslopina endogeninės jo gamybos.

Nutraukus papildų vartojimą, glutationo koncentracijos pradėjo grįžti link pradinių reikšmių. Tai rodo, kad tyrime nustatytas poveikis glutationo atsargoms buvo susijęs su tęstiniu vartojimu. [1]

Tyrime buvo naudotas Setria® redukuotas L-glutationas. Būtent ši glutationo žaliava naudojama ir GlutOx® maisto papilde.

Setria® – redukuoto L-glutationo žaliava, gaminama Japonijos biotechnologijų bendrovės „Kyowa Hakko Bio“, taikant fermentacijos technologiją.

Setria® gaminamas naudojant patentuotą fermentacijos procesą, sukurtą „Kyowa Hakko“, remiantis ilgamete aminorūgščių fermentacijos patirtimi. Kontroliuojamo fermentacijos proceso metu gaunamas didelio grynumo glutationas, turintis tokią pačią tripeptido struktūrą kaip ir natūraliai žmogaus organizme esantis glutationas.

Fermentacija – biologinis procesas, kurio metu organinėms medžiagoms transformuoti pasitelkiami mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos ar mielės. Šis gamybos būdas leidžia išgauti aukšto grynumo, redukuotos ir biologiškai aktyvios formos L-glutationą nenaudojant cheminės sintezės.

GlutOx® vienoje kapsulėje yra 500 mg Setria® L-glutationo.

Kokį glutationo maisto papildą pasirinkti?

Renkantis glutationo maisto papildus, svarbu atkreipti dėmesį, kad veiklioji medžiaga būtų patentuota – tai rodo aukštą žaliavos kokybę ir tai, kad jos veiksmingumas patvirtintas tyrimais. Taip pat itin svarbi yra dozė – optimali vienkartinė dozė dažniausiai yra apie 500 mg. Ne mažiau reikšmingas ir bioprieinamumas. Jį užtikrinti gali padėti skrandžio rūgštims atspari kapsulė bei vitaminas C iš natūralių šaltinių, pvz., juodųjų serbentų, kurie padeda apsaugoti glutationą nuo oksidacijos. [4]

Setria® glutationas išsiskiria griežtais kokybės standartais ir dokumentuotu moksliniu pagrindu. Naudojant patentuotą fermentacijos technologiją gaunamas didelio grynumo Setria® glutationas, kurio poveikis glutationo koncentracijai organizme buvo vertintas klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis. Tyrimuose nustatyta, kad vartojant Setria® glutationą jo koncentracija padidėjo.

GlutOx® maisto papildas

500 mg Setria® L-glutationo (redukuoto) vienoje kapsulėje

Juodieji serbentai – sinerginis poveikis

DRcaps® – skrandžio sultims atspari kapsulė

Be cukraus, be GMO, be glitimo, be alergenų, be konservantų.

Tinka vegetarams ir veganams.

Pagaminta laikantis GMP standartų.

Setria® L-glutationas – Japonijoje patentuota ir klinikiniais tyrimais patvirtinta forma, veiksmingai papildanti glutationo atsargas organizme ir palaikanti imuninės sistemos funkciją.

DRcaps® – patentuota kapsulė, sauganti veikliąją medžiagą nuo skrandžio sulčių poveikio ir taip optimizuojanti bioprieinamumą.

500 mg glutationo = GlutOx®

Gamintojas – MB VitalCapsule, Lietuva.

PLAČIAU

Dažnai užduodami klausimai

Ką geriau vartoti – glutationą ar NAC? Kuo jie skiriasi?

Glutationas ir NAC nėra tas pats, todėl pasirinkimas priklauso nuo to, kokio poveikio siekiama.

NAC (N-acetilcisteinas) yra cisteino šaltinis ir glutationo pirmtakas – organizmas gali panaudoti iš jo gaunamą cisteiną savo glutationo sintezei.

Glutationo papildas suteikia jau susidariusią glutationo molekulę, sudarytą iš trijų aminorūgščių – glutamato, cisteino ir glicino.

Taigi pagrindinis skirtumas yra tas, kad NAC aprūpina organizmą viena iš glutationo gamybai reikalingų medžiagų, o vartojant glutationą gaunama pati glutationo molekulė.

Negalima teigti, kad vienas iš jų visais atvejais yra geresnis – tai skirtingos medžiagos, o tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių.

Geriamasis ar intraveninis glutationas?

Intraveninis glutationas patenka tiesiai į kraujotaką, tačiau jo vartojimas yra medicininė procedūra, kuriai reikalingos tinkamos sterilios sąlygos ir kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai.

Geriamasis glutationas yra paprastesnis ir ekonomiškesnis kasdienio vartojimo būdas. Istoriškai buvo abejojama geriamojo glutationo biologiniu prieinamumu, tačiau ilgesnės trukmės klinikiniai tyrimai parodė, kad Setria® L-glutationo vartojimas gali padidinti organizmo glutationo atsargas.

Kiek laiko vartoti glutationą?

Vienos visiems tinkamos glutationo vartojimo trukmės nėra nustatyta – ji priklauso nuo vartojimo tikslo, dozės, produkto ir individualių aplinkybių. Klinikiniuose tyrimuose geriamasis glutationas buvo vartojamas skirtingą laiką, o viename iš ilgesnės trukmės tyrimų – 6 mėnesius. Praktikoje gali būti pasirenkamas 3–6 mėnesių vartojimo laikotarpis.

Kada vartoti glutationą – ryte ar vakare?

Rekomenduojama vartoti ryte arba pirmoje dienos pusėje. Jei ryte geriama kava, glutationą reikėtų vartoti atskirai, darant maždaug 1 valandos pertrauką.

Kas efektyviau – vartoti skirtingus antioksidantus vienu metu ar vieną, bet didesnę dozę?

Daugiau antioksidantų nebūtinai reiškia stipresnį ar naudingesnį poveikį. Racionaliau rinktis pagrįstą dozę, ištirtas veikliąsias medžiagas ir aiškios sudėties produktą be nereikalingų priedų.

Straipsnis parengtas remiantis toliau nurodyta moksline literatūra ir publikacijomis. Straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija, kuri nėra skirta individualiai sveikatos būklei įvertinti ar pakeisti gydytojo ar vaistininko konsultaciją. Jei turite sveikatos sutrikimų, vartojate vaistus ar maisto papildus, prieš pradėdami vartoti naują maisto papildą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Parengė: MB VitalCapsule
Remtasi moksline literatūra ir klinikiniais tyrimais.
Atnaujinta: 2026 m. rugsėjo mėn.

Literatūros šaltiniai:

Glutationas – kas tai, kokia jo nauda ir kodėl jis svarbus organizmui?