Pasiruoškime rudens sezonui!
Valentino dienos pasiūlymai!
Visam asortimentui
„Mokslas šiandien atskleidžia, kad sveikata ir grožis susijęs labiau, nei mums atrodo“, – konferencijoje, skirtoje moterų sveikatos aktualijoms aptarti, kalbėjo prof. dr. Danielius Serapinas. Jis darkart priminė seną kaip pasaulis tiesą – viskas prasideda nuo streso. Kaip šį supančioti, naujausiais mokslo atradimais dalinosi būrys sveikatos sektoriaus žvaigždžių.
Gamta moteris apdovanojo super galiomis. O kartu ir našta, kurią diktuoja hormonai. Pastarųjų kaita įtaką daro širdies veiklai, kraujotakai, miegui, emocinei savijautai, grožiui, ligoms. Ilgametę renginių organizavimo patirtį turintis Nacionalinis mokymų centras nuolat ieško aktualių, įdomių ir praktikoje pritaikomų temų, todėl artėjant Moters dienai subūrė gausų būrį sveikatos priežiūros specialistų į mokslinę konferenciją moterų sveikatai aptarti, kurioje priminė senas ir naujai atrastas tiesas.
Prof. Marius Miglinas atskleidė moterų hipertenzijos ypatumus. Kraujo spaudimas moterims pradeda didėti nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio. Nuo reprodukcinio amžiaus iki menopauzės ir senatvės moterys susiduria su unikaliais iššūkiais: nėštumo hipertenzija, hormonų pokyčiais per menopauzę, nutukimu, susijusiu su hipertenzija vyresniame amžiuje. Lemiamas vaidmuo tenka lytiniams hormonams. Kaip aiškina prof. M.Miglinas, estrogenų apsauginis poveikis mažėja po menopauzės, o tai lemia pagreitėjusį arterijų remodeliavimą, standumą ir padidėjusį jautrumą druskai. Neuroendokrininę pusiausvyrą taip pat veikia androgenai ir psichosocialiniai veiksniai.
Tiesa, kaip pažymi lektorius, nors mokslas aiškiai parodo moterų hipertenzijos ypatumus ir ligos formavimąsi tarp lyčių, vis dar nėra pakankamai žinių, kokie medikamentai tinkamiausiai padėtų suvaldyti hipertenziją. Nors abiem lytims pateikiamas vienodas hipertenzijos gydymas, anot prof. M.Miglino, dailioji lytis susirūpinti kraujospūdžiu turėtų visais kritiniais gyvenimo etapais: paauglystėje – ypač patiriančioms menstruacinio ciklo sutrikimus, nėštumo metu ir po jo, perimenopauzės etapu, menopauzės metu ir vyresniame amžiuje. Sureguliuoti kraujospūdį padeda mažesnis druskos vartojimas, atsipalaidavimo technikos: joga, Tai chi.
Būdų, kaip save sveikatinti, – begalės. Iš painių koridorių čia vedė prof. dr. Danielius Serapinas. „Kaskart siūlau pagalvoti apie tai, kas sukelia ligas. Šiuolaikiniame pasaulyje vienas rizikos veiksnių – oksidacinis stresas. Ląstelių oksidacija užsikuria dėl perdėto tempo, sėdimo darbo, patiriamo psichologinio streso. Į visą tai reaguoja mūsų ląstelės, sukurdamos lėtinį uždegiminį foną – oksidaciją“, – pagrindinį ligų faktorių įvardijo profesorius, priminęs seną kaip pasaulis tiesą – ligos prasideda nuo streso. Jis pateikė ir kelis netikėtus faktus.
Kuo daugiau raukšlių – tuo didesnė miokardo infarkto rizika. Mat raukšlės atspindi psichologinę būseną, o pastaroji – mitochondrijų būseną.
Nuo pastarojo „valyti“ ir taip šarminti organizmą jis siūlo antioksidantais. Pavartojus tam tikrą papildų kursą ląstelių oksidacijos procesą galima neutralizuoti ir taip užkirsti kelią ligoms. Šių dienų antioksidantų Top viršūnėje, anot prof. dr. D.Serapino, – glutationas. Tiesa, net ir gero – su saiku.
„Silpnos skydliaukės veiklos, taip pat tiems, kurių oksidacija yra lėtesnė, per ilgas ir per didelis antioksidantų vartojimas gali būti nepalankus, nes gali sumažinti organizmo gynybines funkcijas prieš bakterijas. Apie preparato vartojimo gaires ir dozes visuomet verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis šiandien yra orientuotas į individualizuotą mediciną, tad pacientui gali sudaryti ištisą papildų vartojimo žemėlapį. Tinkama linkme nuvestų ir išsamus kraujo tyrimas – oksidacijos testas“, – mokslo naujoves sufleravo prof. dr. D.Serapinas.
Biotechnologijų pažangą pristatė šeimos gydytoja Elena Šukė. Mokslas jau gali pasiūlyti vakciną nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV). Kaip aiškina E.Šukė, nors pastarasis virusas pasaulyje tarp suaugusiųjų paplitęs plačiai ir nėra laikomas pavojingas, jis ypač grėsmingas kūdikiams iki trijų mėnesių.
„Apie RSV viešumoje kalbama retai, kadangi neturėjome įrankių, kaip jį supančioti. Pastaruosius metus atsirado vakcina, kuria galima skiepyti nėščiąsias. Taip kūdikis nuo šio viruso yra apsaugomas nuo pirmos gyvenimo dienos. O tik gimusio kūdikio paskiepyti nuo šio viruso galimybių kol kas nėra. Kadangi ši vakcina Lietuvoje dar naujovė, tikimės, kad apie vakcinacijos galimybę sužinos ir būsimoms gimdyvėms ją pasiūlys kuo daugiau nėštumą prižiūrinčių gydytojų“, – žinutę, kad apsauga nuo RSV gali atsirasti anksčiau už patį kūdikį, siuntė E.Šukė.
Nors pasaulyje gerokai garsesnis, tačiau ne mažiau aktualus žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir galimybės jį supančioti skambėjo iš šeimos gydytojo Valerijaus Marozovo lūpų. Gydytojas darkart priminė ŽPV prevencijos ir patikros svarbą klinikinėje praktikoje. Laiku atliekant prevencinę patikrą ir vakcinaciją, virusą, sukeliantį gimdos kaklelio vėžį, galima sunaikinti negrįžtamai.
Prof. Virginijus Šapoka dėstė mokslo įrodytą tiesą – nemiga tai moterų „privilegija“. Ją dailioji lytis patiria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Įtaką tam daro moterų menstruacinis ciklas, hormonų svyravimas.
„Pakilus hormonams moterys paprastai miega labai gerai, staiga jiems kritus – keičiasi ir miego kokybė. Nemigo epizodai pasireiškia prieš menstruacijas, o po kelių dienų gali formuoti ir ilgalaikes nemigos užuomazgas“, – aiškino profesorius.
Kalbėdamas apie ypatingą moterų sveikatos pasaulį, prof. V.Šapoka atkreipė dėmesį į joms tenkantį socialinį lauką, kas ypač veikia emocijas.
„Moterys paprastai turi ge rokai daugiau atsakomybių: jos jaudinasi dėl vaikų, šeimos gerovės, visavertės mitybos. Nėra ko slėpti – moteris laiko beveik visus kampus. Būdamos jautrios, jos į viską reaguoja jautriau. Be to, moterų mąstymas – globalus, koncentruotas į šeimą ir šeimos įvykius“, – socialinę nelygybę tarp lyčių akcentavo profesorius. Dėl tenkamo krūvio, atsakomybės ir dėl to patiriamos įtampos, anot jo, moteris dažniau nei vyrus aplanko depresijos, nerimo sutrikimai. Visą tai atsiliepia miego kokybei.
„Biologiškai moterys yra „vyturiai“, tad miegoti turėtų nueiti anksčiau. Tačiau dėl socialinio šeimos gyvenimo ir siekio pasirūpinti įprasta namų rutina, pagal savo miego ciklą nueiti miegoti vėluoja, o keliasi dėl daugelio įsipareigojimų taip pat anksti“, – pastebi prof. V.Šapoka.
Anot jo, miego kokybę lemia ir moters genetika – nėštumas, laktacijos periodas. O mergaičių brendimo etapu ypač pasireiškia hormonų pusiausvyros kaita.
Nors nemigą galima įveikti vaistais, profesorius dėl šiems atsirandančio pripratimo ar sukeliamos abstinencijos rekomenduoja kliautis švelnesniais metodais. Tam tinka net ir placebas.
„Visi gidai kreipia stebėti mūsų emocinę būseną, ieškoti atsipalaidavimo būdų, kurie padėtų susiorientuoti ir susidėlioti prioritetus, dėl ko gyvenime jaudintis, o į ką verta pasižiūrėti pro pirštus. Kartais galbūt tiesiog pakanka pakeisti aplinką – išvykti kelių dienų atostogų ir, žiūrėk, nemiga susitvarko“, – gyvenimiškas tiesas priminė prof. V.Šapoka.
Kaip rasti asmeninį balansą tarp darbo ir šeimos? Apie gyvenimo būdą ir tinkamus pasirinkimus pranešimo skaityti stojo penkių vaikų mama, verslininkė, kulinarijos knygų ir televizijos laidų autorė, žurnalistė, socialinių iniciatyvų aktyvistė Beata Nicholson. Barbės devyndarbės tituluojamos moters credo – negali turėti visko, bet gal gali turėti daug. Ji įsitikinusi, jog tai sukurti padeda tinkamas nusiteikimas, tad dalinasi auksine taisykle: rytojus prasideda vakar. O šiandien investuoti į gerą nusiteikimą verta. Mat tai, kaip elgiamės šiandien – užduos toną rytojaus dienai ir savijautai. Tam tikslui ji pateikia formulę.
„Kiekvieną dieną įjungiu 3D – džiaugsmą, dėkingumą ir dosnumą. Tai – mano priešnuodis savigraužai. Priešingai gali veikti 3S: skundai, skandalai, savigaila. Emocinis atsparumas yra kasdienis mūsų pasirinkimas“, – pozityviai konferenciją užbaigė B.Nicholson.
