Veiksniai lemiantys mažėjantį glutationo kiekį organizme

Glutationas yra endogeninis tripeptidas, randamas kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje ir kai kuriuose maisto produktuose: ypač šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir mėsoje. Glutationas dažnai vadinamas pagrindiniu organizmo antioksidantu. Jis atlieka lemiamą vaidmenį neutralizuojant laisvuosius radikalus, palaikant imuninę sistemą ir dalyvaujant detoksikacijos procesuose. Jis taip pat gali regeneruoti kitus antioksidantus, tokius kaip vitaminai C ir E. Glutationas dalyvauja įvairiuose ląstelių procesuose, o jo buvimas yra būtinas norint palaikyti ląstelių sveikatą.

• Amžius. Glutationo kiekis organizme natūraliai mažėja su amžiumi, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Stresas, miego trūkumas didina laisvųjų radikalų kiekį.
• Toksinės medžiagos. Su maistu gaunamų toksinių ir aplinkoje esančių cheminių medžiagų poveikis, įskaitant aplinkos užterštumą, gali mažinti glutationo kiekį.
• Aktyvus sportas. Ekstremalios fizinės apkrovos gali padidinti laisvųjų radikalų kiekį.
• Rūkymas, alkoholis, netinkama mityba sukelia padidėjusią laisvųjų radikalų gamybą.
• Viršsvoris. Žmonių, turinčių antsvorio, glutationo kiekis paprastai būna mažesnis nei tų, kurių svoris neviršija normos, nes riebalų perteklius susijęs su oksidaciniu stresu.
• Glutationo antagonistai. Tam tikri maisto produktai turi poveikį mažinantį glutationo pasisavinimą organizme, pavyzdžiui: grūdai, duona, pieno gaminiai.
• Sveikatos sutrikimai. Įvairios infekcijos, imuninės sistemos sutrikimai bei lėtinės ligos gali sumažinti glutationo kiekį. Oksidacinis stresas yra susijęs su daugiau nei 250 ligų, kurios visos gali sukelti glutationo trūkumą.
• Vaistai. Daugelis tiek receptinių, tiek nereceptinių vaistų gali sumažinti glutationo kiekį.