Glutationas – viena svarbiausių žmogaus apsauginių molekulių. Kaip galingas antioksidantas jis neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus ir regeneruoja vitaminus E ir C – pagrindinius su maistu gaunamus antioksidantus. Kaip antikancerogenas jis jungiasi su vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis ir jas pašalina. Glutationas veikia kaip molekulinis „šiukšlių surinkėjas”, kuris pašalina nepageidaujamus toksinus iš audinių.
Kitas svarbus glutationo vaidmuo – aprūpinti organizmą aminorūgštimis, reikalingomis gyvybiškai svarbioms ląstelių baltymų funkcijoms. Įdomu tai, kad glutationo skilimas į tris aminorūgštis yra grįžtamas procesas. Didelės glutationo atsargos neišsaugomos, todėl jį reikia kasdien papildyti.
Oficialus rekomenduojamas suvartoti glutationo kiekis nenustatytas, nes maistas nėra vienintelis jo šaltinis, todėl glutationo negalima priskirti prie būtinųjų maistinių medžiagų.
Mokslininkai nustatė, kad geriausi glutationo šaltiniai yra švieži vaisiai ir daržovės bei šviežiai paruošta mėsa. Daug šių maisto produktų turinti mityba suteikia apie 150 miligramų glutationo per dieną, o prasta mityba gali suteikti tik 3 miligramus glutationo per dieną. Klinikinis tyrimas su žmonėmis patvirtino, kad vartojant Setria® glutationą nuo 250 mg iki 1000 mg per dieną, veiksmingai padidėja glutationo atsargos organizme, mažėja oksidacinis stresas ir stiprinama imuninė sistema, neslopinant endogeninio glutationo gamybos.
Glutationo maisto papildai prisideda prie hiperpigmentacijos mažinimo, gali padėti mažinti odos senėjimo procesus, skatinti ląstelių atsinaujinimą, kuris svarbus odos skaistumui, lygumui, apsaugai nuo raukšlių atsiradimo. GSH papildai sportui yra naudingi aktyviai judantiems, užsiimantiems intensyvia fizine veikla, gali padėti greičiau organizmui atsistatyti po sunkaus fizinio krūvio, padėti pagerinti sportinius rezultatus.
Mokslininkai nustatė, kad glutationo ciklas yra dieninis, o mažiausias jo kiekis būna
ryte. Glutationo lygis padidėja praėjus maždaug šešioms valandoms po kiekvieno valgymo (1).
Glutationo kiekis organizme mažėja apie 45-uosius metus, o sulaukus 60-ies metų jis pasiekia kritiškai žemą lygį (2). Senstantis organizmas negali pasigaminti reikiamo glutationo kiekio d ė l sumažėjusio fermentų aktyvumo ir ląstelinių signalų, skatinančių glutationo sintezę, veiksmingumo.
Dėl mažo glutationo kiekio žmogus gali būti labiau pažeidžiamas oksidacinių procesų, kurie lemia lėtines senėjimo ligas, pavyzdžiui: širdies ligas, vėžį ir su amžiumi susijusias akių ligas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sumažėjęs glutationo kiekis siejamas su ankstyvaisiais širdies ir kraujagyslių ligų požymiais (3), didesne burnos ir ryklės vėžio rizika (4,5) bei su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos rizika (6,7).
Viename tyrime nustatyta, kad geresnė vyresnio amžiaus žmonių glutationo būklė buvo susijusi su gera sveikata, vertinama pagal daugelį rodiklių: mažiau ligų, g e r e s n i s savęs vertinimo lygis, mažesnis cholesterolio kiekis, mažesnis kūno masės indeksas ir mažesnis kraujospūdis. Priešingai, prastesnės sveikatos asmenų, taip pat asmenų, kuriems diagnozuotas artritas, diabetas ar širdies ligos, glutationo kiekis buvo mažesnis (8).
Tyrimo, kuriame dalyvavo 87 sveikos 60-103 metų amžiaus moterys, metu nustatyta, kad didelė glutationo koncentracija kraujyje būdinga ilgaamžėms, puikios fizinės ir psichinės sveikatos moterims (9).
Kadangi švieži maisto produktai yra vieninteliai geri glutationo šaltiniai, reikiamą glutationo kiekį geriausiai palaiko mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių bei šviežiai paruoštos mėsos. Tačiau šiandien daug vartojame perdirbto maisto, kuriame nėra glutationo. Taip pat grūdiniai ir pieno produktai nėra geri glutationo šaltiniai.
Gyvenimo būdo įpročiai, kuomet daug rūkoma ir be saiko vartojamas alkoholis, mažina glutationą organizme. Didelis glutationo kiekis palaikomas plaučių skysčiuose (alveolių skystyje), kad būtų detoksikuojami ir neutralizuojami kenksmingi įkvepiami junginiai. Rūkantieji, palyginti su nerūkančiaisiais, patiria didelę glutationo oksidaciją (10). Dėl alkoholio plaučiai tampa jautresni oksidacinei žalai. Tyrimai rodo, kad alkoholis iki 80-90 proc. sumažina glutationo kiekį alveolėse (11). Tiems asmenims, kurie daug vartoja alkoholio ir rūko, glutationo kiekis drastiškai nyksta (12).
Nutukimas susijęs su oksidaciniu stresu, atsirandančiu dėl medžiagų apykaitos procesų sutrikimo, dėl kurio baltajame riebaliniame audinyje (riebalų sankaupose) kyla nedidelio lygio uždegimas. Manoma, kad šis lėtinis oksidacinis stresas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis atsparumą insulinui, gliukozės tolerancijos sutrikimą ir diabeto vystymąsi. Nutukusių žmonių antioksidacinė apsauga, įskaitant glutationą, yra išsekusi (13, 14, 15).
Dėl diabetui būdingos hiperglikemijos vyksta medžiagų apykaitos pokyčiai, dėl kurių pagreitėja žalingų laisvųjų radikalų susidarymas, o oksidacinis stresas sukelia diabeto komplikacijas, tokias kaip inkstų pažeidimai, nervų pažeidimai, aklumas ir kt. Diabetu sergančių žmonių glutationo kiekis yra mažas, palyginti su cukriniu diabetu nesergančiais asmenimis (16).
Ultravioletiniai spinduliai, jonizuojančioji spinduliuotė, naftos garai, sotieji riebalai, teršalai ir cheminės medžiagos taip pat sukelia oksidacinį stresą. Nėra patikimo būdo, kaip apskaičiuoti bendrą reaktyviųjų oksidantų poveikį ar nustatyti tikslų glutationo poreikį visiems žmonėms.
Bet kokia būklė, dėl kurios padidėja organizmo oksidacinė apkrova, savaime reiškia, kad organizmas sunaudoja daugiau glutationo, todėl jo poreikis didesnis nei gaunamas su maistu arba organizmas gali pasigaminti. Oksidacinis stresas yra susijęs su šiandien paplitusiomis ligomis ir sveikatos sutrikimais:
Iš tikrųjų oksidacinis stresas yra susijęs su daugiau kaip 250 ligų, kurių prevencijai ir gydymui potencialiai glutationas gali būti naudingas.
