Autorius: Sarah Cook, ND. © 2017 IMPACT Health Media, Inc.
Glutationas yra svarbiausias antioksidantas, gaminamas kiekvienos žmogaus kūno ląstelės citoplazmoje. Dėl pagrindinės funkcijos detoksikacijos procese apie 25 % viso organizmo glutationo yra kepenyse. Glutationo taip pat yra inkstuose, žarnyno gleivinės ir plaučių gleivinės sekretuose. Jo yra ląstelių viduje ir ekstraląsteliniuose skysčiuose.
Glutationas yra tripeptido molekulė, sudaryta iš aminorūgščių: glutamino, cisteino ir glicino. Žmogaus organizme jis egzistuoja mažiausiai 4 skirtingomis formomis, įskaitant redukuotą formą, oksiduotą formą, disulfidinę cisteino turinčią formą ir su baltymais surištą formą.
Redukuotas glutationas (GSH) yra biologiškai aktyvi forma, kurio sudėtyje yra tiolo grupė (-SH), todėl jis yra veiksmingas elektronų donoras, neutralizuojantis lipidų peroksidus, vandenilio peroksidą ir kitas reaktyviąsias deguonies rūšis.
„Laisvieji radikalai yra neatsiejamas ląstelių energijos gamybos produktas, tačiau mūsų ląstelės turi atsikratyti šių “atliekų”, nes laisvųjų radikalų pertekslius sukelia žalingą oksidacinės pažaidos poveikį. Glutationas veikia visoje ląstelėje – citozolyje, branduolyje ir mitochondrijose – ir slopina laisvuosius radikalus. Pakankamas glutationo kiekis yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas kiekvienos ląstelės išlikimui, todėl ypatingai svarbus gyvybei.” –Tina Kaczor, ND, FABNO
Neutralizuojant laisvuosius radikalus, kuriuos katalizuoja glutationo peroksidazė, redukuotas GSH virsta oksiduotu glutationo disulfidu (GSSH). Tada GSSH, padedant fermentui glutationreduktazei ir elektronams, kuriuos atiduoda redukuota nikotinamidadenindinukleotido fosfato (NADPH) forma, grąžinamas atgal į GSH.
GSSH ir GSH santykis organizme yra svarbus oksidacinio streso arba redokso būklės rodiklis. Didesnis GSSH kiekis rodo didesnį oksidacinį stresą, o didesnis GSH kiekis – apsaugą nuo toksinų ir oksidacinės žalos. Kadangi GSH suteikia pagrindinę fiziologinę glutationo naudą, bet koks glutationo paminėjimas likusiame straipsnyje, reiškia redukuotą formą (GSH), jei nenurodyta kitaip.
Paskelbta daugiau kaip 100 000 tyrimų, susijusių su fiziologiniu glutationo poveikiu. Šiuose tyrimuose nustatyta, kad glutationas apsaugo nuo oksidacinio streso, detoksikuoja chemines medžiagas ir toksinus, stiprina imuninę sistemą ir palaiko sveiką senėjimą.
Glutationas pasižymi tiek natūraliu antioksidaciniu aktyvumu, tiek gebėjimu regeneruoti kitus antioksidantus, įskaitant vitaminus C ir E. Tačiau glutationas yra ne tik elektronų donoras. Jis taip pat veikia kaip substratas konjuguojant vaistus, alkoholį, pesticidus ir kancerogenus. Fermentinė konjugacija, kurią katalizuoja fermentas glutationo-S-transferazė, vyksta 2 fazės detoksikacijos metu kepenyse ir virškinamojo trakto gleivinės skysčiuose. Glutationas taip pat atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje, nes stimuliuoja natūralių ląstelių žudikių (NK) funkciją ir skatina sveiką T-ląstelių ir kitų baltųjų kraujo kūnelių veiklą.
Daugėja įrodymų, kad sutrikusi glutationo sintezė, sutrikęs glutationo metabolizmas arba glutationo išeikvojimas gali būti susijęs su daugelio lėtinių ligų etiologija ir progresavimu. Pavyzdžiui, glutationo peroksidazės polimorfizmas didina riziką susirgti koronarinėmis širdies ligomis, insultu. Glutationo kiekis mažesnis sergantiems Parkinsono liga, su amžiumi susijusia katarakta, glaukoma ir geltonosios dėmės degeneracija. Glutationo sumažėjimas gali būti susijęs su vėžio patogeneze.
Manoma, kad glutationo kiekį didinantis gydymas gali būti naudingas tokioms ligoms kaip širdies ir kraujagyslių, plaučių, kepenų, nervų degeneracinėms ligoms, imuninės sistemos sutrikimams, lėtinėms infekcijoms ir medžiagų apykaitos sutrikimams.
„Vienas iš labiausiai stebinančių privalumų, kuriuos atradau savo praktikoje naudodama glutationą, yra teigiamas poveikis moterims, kenčiančioms nuo hormonų pusiausvyros sutrikimo simptomų, įskaitant PMS, karščio bangas, nuotaikos sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas, uždegimus, miego sutrikimus, mažą lytinį potraukį ir svorio augimą. Naudoju jį vieną arba kai kuriais atvejais kartu su hormonu terapija, kad būtų pasiekti optimalūs rezultatai.” -Gina Nick, NMD
Net ir sveikiems žmonėms glutationo poreikis esant tam tikromis sąlygomis padidėja, pavyzdžiui, dėl streso, padidėjusio svorio, netinkamo gyvenimo būdo ir tiesiog senėjimo. Glutationo taip pat gali sumažėti dėl padidėjusio vaistų, toksinų, sunkiųjų metalų, tirpiklių, pesticidų ar alkoholio poveikio. Jei glutationo ar jo pirmtakų nuolat negaunama su maistu, organizmas pradeda naudoti aminorūgščių pirmtakus iš raumenų.
Kadangi glutationas yra būtinas, galima manyti, kad endogeninio glutationo kiekio didinimas būtų naudingas visiems pacientams ir visoms ligoms, tačiau taip nebūtinai yra. Pavyzdžiui, sergant išplitusiu vėžiu ar chemoterapijos atveju glutationo kiekio didinimas gali būti kontraindikuotinas.
„Vis daugiau įrodymų, kad didelis antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir NAC, kiekis, o galbūt ir glutationas, gali palaikyti metastazavusio vėžio ląstelių gyvybingumą. Taip pat yra tyrimų su gyvūnais, kurių metu nustatyta, kad vartojant antioksidantus padidėja chemorezistentiškumas. Tačiau iki šiol tyrimuose su žmonėmis nenustatyta, kad sumažėtų atsakas į gydymą, kai glutationas ar kiti antioksidantai vartojami kartu su oksiduojančiais chemoterapiniais preparatais. Aš skiriu glutationą, kai siekiu atkurti ląstelių antioksidacinį pajėgumą pacientams, kuriems gresia vėžio rizika, kurie yra sirgę vėžiu arba kuriems taikomas paliatyvus gydymas ir kurie kenčia nuo prastos gyvenimo kokybės.” –Lizė Alšuler, ND, FABNO
Glutationas gaminasi endogeniškai, todėl nelaikomas būtinąja maisto medžiaga. Tačiau labai svarbu, kad organizmas nuolat gautų paties glutationo arba jo pirmtakų, kad palaikytų reikiamą jo kiekį. Glutationo natūraliai yra šviežioje mėsoje, piene, vaisiuose ir daržovėse, o tyrimai rodo, kad didesnis su maistu gaunamo glutationo kiekis koreliuoja su mažesne kai kurių rūšių vėžio rizika. Tačiau glutationas nyksta apdorojant maistą, o epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šiuolaikinėje mityboje jo paprastai būna nedaug.
Endogeninė glutationo sintezė vyksta dviem etapais: pirmiausia iš l-glutamato ir l-cisteino susidaro dipeptidas, o po to, pridėjus l-gliciną, susidaro tripeptidas – glutationas. Pirmąjį etapą katalizuoja glutamato cisteino ligazė (GCL), o kaip fermentiniai kofaktoriai reikalingi magnis arba manganas. Antrąjį etapą katalizuoja glutationo sintazė. Abu etapai priklauso nuo pastovaus energijos šaltinio ATP pavidalu.
Pirmasis šio proceso etapas yra greitį ribojantis etapas, o du svarbiausi kintamieji, kurie, kaip manoma, turi įtakos GSH sintezės greičiui, yra fermentinis GCL aktyvumas ir cisteino prieinamumas. Kadangi cisteinas laikomas greitį ribojančiu glutationo gamybos etapu, n-acetilcisteino (NAC) vartojimas tradiciškai yra pagrindinis būdas endogeninio glutationo sintezei didinti. NAC plačiai naudojamas kaip antioksidantas, darant prielaidą, kad organizmas veiksmingai konvertuos NAC į glutationą. Tačiau šis biocheminis procesas priklauso nuo tinkamos GCL fermentinės funkcijos, pakankamo magnio arba mangano kiekio kaip kofaktorių, nuolatinio ATP tiekimo ir papildomų substratų.
Be NAC papildų, endogeninio glutationo gamybai didinti dažniausiai taikomos įvairios papildomos strategijos, kurios grindžiamos supratimu, kad glutationo gamyba vyksta ne izoliuotai. Pavyzdžiui, abu glutationo sintezės etapai priklauso nuo ATP, o tai reiškia, kad bet koks mitochondrijų funkcijos sutrikimas arba energijos trūkumas taip pat sutrikdo glutationo gamybą. Be to, cisteinas gaunamas ne tik iš mitybos šaltinių, bet gali būti endogeniškai gaminamas iš metionino transsulfuracijos būdu. Savo ruožtu transsulfuracijos kelias priklauso nuo sieros grupių prieinamumo, tinkamo metilinimo kelių veikimo, B grupės vitaminų apykaitos ir kitų kofaktorių.
Dėl daugelio biocheminių kelių, veikiančių glutationo gamybą, endogeninės sintezės skatinimui skiriamas selenas, kaip glutationo peroksidazės kofaktorius; alfa-lipoinė rūgštis skiriama mitochondrijų funkcijai ir energijos gamybai palaikyti; B grupės vitaminai skiriami metilinimui ir transsulfuracijai palaikyti; išrūgų baltymai skiriami kaip aminorūgščių pirmtakų šaltinis; vitaminas C ir vitaminas E skiriamos glutationo apykaitai palaikyti.
Maisto produktai ir maisto papildai, kurie paprastai vartojami endogeninio glutationo gamybai didinti, yra naudingi sveikatai. Gydytojui kyla sunkumų nustatant, kurie papildai yra naudingiausi. Priklausomai nuo paciento genetikos, ligų procesų ir aplinkos poveikio, net ir geriausios pastangos gali būti neveiksmingos siekiant optimizuoti glutationo gamybą. Taip yra todėl, kad genetinis polimorfizmas arba lėtinės ligos trukdo glutationo gamybai ir apykaitai, pavyzdžiui tam tikri vėžiniai susirgimai, įvairios medžiagų apykaitos ligos (senėjimas, diabetas, cholestazė, alkoholinė kepenų liga, šizofrenija, neurodegeneracinės ligos, uždegiminės žarnyno ligos, ŽIV).
Mokslas dar tik pradeda atskleisti sudėtingą glutationo reguliavimą žmogaus organizme. Vieni pacientai gali veiksmingai reguliuoti glutationo kiekį, o kiti – ne. Veiksmingiausas pasirinkimas skirti pacientams biologiškai prieinamą ir fiziologiškai aktyvią redukuoto glutationo formą.
Mintis, kad reikia skirti glutationą, o ne jo pirmtakus ir kofaktorius, nėra nauja sąvoka medicinoje. Tai panašu į poreikį pacientams, kurių skydliaukės funkcija yra sutrikusi, vartoti ne beta karotiną, o preformuotą vitaminą A. Tai analogiška poreikiui pacientams, turintiems polimorfizmą, kuris turi įtakos B grupės vitaminų apykaitai, vietoj folio rūgšties vartoti 5- metiltetrahidrofolatą. Mokslas atskleidžia vis daugiau ligų, kurias lydi sutrikusi glutationo sintezė arba sutrikusi glutationo apykaita.
Ilgus dešimtmečius vyravo įsitikinimas, kad per burną vartojamas glutationas beveik neturi sisteminio poveikio. Buvo manoma, kad vien tik molekulinis glutationo dydis neleidžia jo įsisavinti, o žarnyno γ-glutamiltranspeptidazė plonosios žarnos lygmenyje fermentiniu būdu suskaido glutationą į aminorūgštines sudedamąsias dalis. Gydytojai ėmėsi įvairių būdų, kaip išvengti glutationo pasisavinimo problemos, įskaitant glutationo vartojimą per purkštuvus, transderminius kremus ir injekcijas į veną. Deja, šie metodai nepatogūs, nepraktiški ir daugeliui pacientų neprieinami. Todėl moksliniai tyrimai buvo tęsiami siekiant rasti būdą, kaip biologiškai prieinamą glutationą tiekti vartojant per burną.
2015 m. Europos mitybos žurnalo publikacijoje paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad glutationas sėkmingai absorbuojamas per žmogaus žarnyno gleivinę ir gali veiksmingai pagerinti sisteminę antioksidacinę būklę.
Dr. Johno Richie ir jo kolegų iš Pensilvanijos valstijos universiteto atliktas tyrimas buvo pirmasis ilgalaikis, atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas per burną vartojamo glutationo tyrimas.
Minimas tyrimas buvo atliktas su Setria® glutationu – tai firminė redukuoto glutationo forma, gaminama taikant Japonijoje patentuotą fermentacijos technologiją. Setria® gaminamas laikantis Geros gamybos praktikos (GMP) standartų ir atitinka naujosios USP monografijos specifikacijas. Setria® yra registruotas KYOWA HAKKO BIO CO., LTD prekės ženklas.
Iš viso 54 sveiki, nerūkantys suaugusieji atsitiktinės atrankos būdu atrinkti vartoti placebą arba geriamąjį GSH, kurio dozė buvo 250 mg arba 1000 mg per dieną 6 mėnesius. Pradžioje ir po 1, 3 ir 6 mėnesių buvo tiriamas GSH kiekis kraujyje, plazmoje, eritrocituose, limfocituose ir eksfoliacinėse burnos gleivinės ląstelėse. Redokso būklei įvertinti buvo apskaičiuotas oksiduoto ir redukuoto glutationo santykis (GSSH:GSH). Praėjus mėnesiui po vartojimo nutraukimo, asmenys buvo tiriami dar kartą.
Šio tyrimo rezultatai neturėjo precedento. Gliutationo kiekis, lyginant su pradiniu lygiu, reikšmingai padidėjo visame kraujyje ir eritrocituose 3 ir 6 mėnesių laikotarpiu, vartojant abi dozes. Po 6 mėnesių, vartojant 250 mg glutationo per dieną, glutationo kiekis kraujyje padidėjo 17%, o eritrocituose – 2 %. Vartojant 1000 mg glutationo per dieną, glutationo kiekis visame kraujyje padidėjo 31%, eritrocituose – 35%, o burnos ląstelėse – 250%. Be absoliutaus glutationo kiekio padidėjimo, per 6 mėnesius abiejose dozių grupėse sumažėjo GSSH:GSH santykis, o tai rodo, kad sumažėjo oksidacinis stresas. Be to, NK ląstelių citotoksiškumas nuo pradinio lygio iki 3 mėnesių padidėjo daugiau kaip 2 kartus 1000 mg dozės grupėje.
Per burną vartojamas glutationas neslopino endogeninės glutationo gamybos organizme, nes nepakito glutationo cisteino ligazės (GCL), sparčiai glutationo gamybą ribojančio fermento, aktyvumas.
Šiame tyrime pastebėtas glutationo kiekio padidėjimas priklausė nuo dozės ir vartojimo laiko, o nutraukus vartojimą 1 mėnesiui, jo kiekis grįžo į pradinį lygį.
Šio reikšmingo tyrimo išvada buvo ta, kad 6 mėnesius per burną vartojamas glutationas yra veiksmingas būdas padidinti glutationo atsargas organizme, sumažinti oksidacinį stresą ir sustiprinti imuninę funkciją, neslopinant endogeninio glutationo gamybos.
Minimas tyrimas buvo atliktas su Setria® glutationu – tai firminė redukuoto glutationo forma, gaminama taikant patentuotą fermentacijos procesą. Setria® gaminamas laikantis Geros gamybos praktikos (GMP) standartų ir atitinka naujosios USP monografijos specifikacijas. Setria® yra registruotas KYOWA HAKKO BIO CO., LTD prekės ženklas.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad glutationas yra viena svarbiausių organizmo molekulių, padedančių kovoti su oksidaciniu stresu, neutralizuoti toksinus, palaikyti imuninę funkciją ir mažinti lėtinių ligų riziką. Pirmojo ilgalaikio klinikinio tyrimo su žmonėmis rezultatai patvirtino, kad per burną vartojamas Setria® glutationas 250 mg arba 1000 mg per dieną, veiksmingai didina glutationo atsargas organizme, mažina oksidacinį stresą ir stiprina imuninę funkciją, neslopinant endogeninio glutationo gamybos.
Teksto autorė Sarah Cook, medicinos mokslų daktarė. Šiuo metu ji ne tik rašo, bet ir dėsto Mitybos terapijos institute Denveryje, CO. www.SarahCookND.com. Autorė neturi jokių interesų konfliktų ir nėra gavęs jokios finansinės naudos iš produkto pardavimo.
Allen J, Bradley RD. Effects of oral glutathione supplementation on systemic oxidative stress biomarkers in human volunteers. J Altern Complement Med. 2011;17(9):827-833.
Aoyama K, Nakaki T. Impaired glutathione synthesis in neuro¬degeneration. Int J Mol Sci. 2013;14(10):21021-21044.
Ballatori N, Krance SM, Notenboom S, Shi S, Tieu K, Hammond CL. Glutathione dysregulation and the etiology and progression of human diseases. Biol Chem. 2009;390(3):191-214.
Hunjan MK, Evered DF. Absorption of glutathione from the gas¬tro-intestinal tract. Biochim Biophys Acta. 1985;815(2):184-188.
Iantomasi T, Favilli F, Marraccini P, Magaldi T, Bruni P, Vincen¬zini MT. Glutathione transport system in human small intestine epithelial cells. Biochim Biophys Acta. 1997;1330(2):274-283.
Lu SC. Regulation of glutathione synthesis. Mol Aspects Med. 2009;30(1-2):42-59.
Morris D, Ly J, Chi PT, et al. Glutathione synthesis is com¬promised in erythrocytes from individuals with HIV. Front Pharmacol. 2014;573.
Murakami K, Kondo T, Ohtsuka Y, Fujiwara Y, Shimada M, Kawakami Y. Impairment of glutathione metabolism in eryth¬rocytes from patients with diabetes mellitus. Metabolism. 1989;38(8):753-758.
Richie JP, Nichenametla S, Neidig W, et al. Randomized con¬trolled trial of oral glutathione supplementation on body stores of glutathione. Eur J Nutr. 2015;54(2):251-263.
Rushworth GF, Megson IL. Existing and potential therapeutic uses for N-acetylcysteine: the need for conversion to intracel¬lular glutathione for antioxidant benefits. Pharmacol Ther. 2014;141(2):150-159.
Sido B, Hack V, Hochlehnert A, Lipps H, Herfarth C, Dröge W. Impairment of intestinal glutathione synthesis in patients with inflammatory bowel disease. Gut. 1998;42(4):485-492.
Traverso N, Ricciarelli R, Nitti M, et al. Role of glutathione in cancer progression and chemoresistance. Oxid Med Cell Longev. 2013;2013972913.
Witschi A, Reddy S, Stofer B, Lauterburg BH. The sys¬temic availability of oral glutathione. Eur J Clin Pharmacol. 1992;43(6):667-669.
